Lietuva
Lietuva yra gyvybinga Baltijos valstybė Šiaurės Europoje, pripažinta dėl sparčios ekonominės modernizacijos ir aukštųjų technologijų pramonės bazės. Šalyje gyvena apie 2,92 mln. gyventojų, o jos finansinė padėtis yra stipri – dabartinis BVP vienam gyventojui siekia apie 31 036 USD.
Kur yra Lietuva?
Lietuva
- Žemynas
- Europa
- Šalis
- Lietuva
- Koordinatės
- 56.00°, 24.00°
Gyventojų duomenys
- Gyventojai
- 2,9 mln.
- Plotas
- 65 300 km²
- Tankis km²
- 45 / km²
- Augimo tempas
- +0,58%
- Metinis augimas
- +16,9 tūkst. žmonės
- Dienos augimas
- +46,4 žmonės
- Pasaulio gyventojų dalis
- 0,04%
Gyventojų skaičiaus tendencija
Istoriniai duomenys nuo 1960 iki 2026
Gyventojų ir socialinė apžvalga
Lietuva — amžiaus struktūra, urbanizacija ir pagrindiniai rodikliai
Amžiaus pasiskirstymas
Urbanizacija
Sveikatos ir švietimo rodikliai
Trumpi faktai
- Sostinė
- Vilnius
- Regionas
- Europa
- Plotas
- 65 300 km²
- Kalbos
- Lithuanian
- Valiuta
- euro (€)
- Laiko juostos
- UTC+02:00
- JT narė
- Taip
Kaimyninės šalys
Ekonomika
Lietuvos ekonomikai būdingas stabilus 2,77 % metinis augimo tempas ir įvairiapusis pramonės kraštovaizdis – nuo tradicinės baldų gamybos iki pažangiausios biotechnologijos ir lazerių fizikos. Dabartiniai duomenys rodo 6,73 % nedarbo lygį, o tai leidžia Lietuvai užimti 66-ą vietą pasaulyje pagal mažiausią nedarbą. Naujausiais skaičiavimais, šalies BVP vienam gyventojui užima 55-ą vietą pasaulyje ir 28-ą Europoje, o tai atspindi sėkmingą perėjimą prie didelių pajamų euro zonos ekonomikos. Strateginiai logistikos ir transporto sektoriai gauna didelę naudą iš 90 km (56 mi) pakrantės prie Baltijos jūros ir artumo pagrindinėms regiono rinkoms.
Visuomenė
Socialinę plėtrą Lietuvoje pabrėžia išskirtinis suaugusiųjų raštingumo lygis – 99,8 %, pagal kurį šalis užima 12-ą vietą pasaulyje. Valstybė pirmenybę teikė skaitmeninei infrastruktūrai, todėl 89,2 % gyventojų yra aktyvūs interneto vartotojai (68-a vieta tarp visų šalių). Vidutinė gyvenimo trukmė yra apie 77,2 metų, o tai šaliai skiria 82-ą vietą pasauliniame reitinge. Šiuos rodiklius remia viešojo švietimo sistema, kurioje didelis dėmesys skiriamas STEM sritims, ir visapusiška sveikatos apsaugos sistema, kuri gerokai patobulėjo šaliai atgavus nepriklausomybę.
Klimatas ir aplinka
Lietuvoje vyrauja pereinamasis klimatas tarp jūrinio ir žemyninio, todėl žiemos yra vidutiniškai šaltos, o vasaros – švelnios ir malonios. Vidutinė žiemos temperatūra dažnai svyruoja apie -5 °C (23 °F), o vasaros dienomis paprastai siekia nuo 20 °C (68 °F) iki 25 °C (77 °F). Ši vidutinių platumų aplinka palanki dideliems miškams ir derlingai ariamai žemei, kuri išlieka svarbiu šalies gamtos ištekliu.
Vyriausybė ir politika
- Valdymo forma
- semi-presidential republic
- Nepriklausomybė
- 1990-03-11 (Soviet Union)
Lietuva yra pusiau prezidentinė respublika, kurioje prezidentas yra valstybės vadovas, o ministras pirmininkas – vyriausybės vadovas. Prezidentas renkamas tiesiogiai ir turi didelius įgaliojimus užsienio politikos bei nacionalinio saugumo srityse, taip pat skiria ministrą pirmininką Seimo pritarimu. Seimas yra vienų rūmų įstatymų leidžiamoji institucija, susidedanti iš 141 nario, renkamų ketverių metų kadencijai pagal mišrią rinkimų sistemą. Politiniam kraštovaizdžiui būdinga daugiapartinė sistema, kurioje stabilumui užtikrinti dažnai prireikia koalicinių vyriausybių. Teisminė valdžia yra nepriklausoma, o Konstitucinis Teismas užtikrina, kad teisės aktai atitiktų aukščiausią šalies įstatymą. Nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. Lietuva sutelkė dėmesį į euroatlantinę integraciją, tapdama Jungtinių Tautų, NATO ir Europos Sąjungos nare. Administracinė struktūra yra centralizuota, nors vietos savivaldybės valdo regioninius reikalus. Karinės išlaidos atspindi tvirtą įsipareigojimą gynybai ir neseniai sudarė 3,11817486440289 % BVP.
Istorija
Lietuva turi gilią istorinę praeitį – kadaise ji buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, kuri XIV a. buvo didžiausia valstybė Europoje, nusidriekusi nuo Baltijos iki Juodosios jūros. 1569 m. Liublino unija sukūrė Abiejų Tautų Respubliką – reikšmingą politinį darinį iki XVIII a. pabaigos padalijimų, po kurių teritorija atiteko Rusijos imperijos kontrolei. Lietuva trumpam atkūrė nepriklausomybę 1918 m. po Pirmojo pasaulinio karo, tačiau 1940 m. ją okupavo Sovietų Sąjunga, o vėliau – nacistinė Vokietija. Po dešimtmečius trukusio sovietinio valdymo Lietuva tapo pirmąja sovietine respublika, 1990 m. kovo 11 d. paskelbusia apie nepriklausomybės atkūrimą. Šis žingsnis tapo katalizatoriumi galutiniam Sovietų Sąjungos žlugimui. Nuo tada šalis išgyveno sparčią demokratinę ir ekonominę transformaciją. Šiuolaikinė Lietuva pasižymi aktyviu vaidmeniu tarptautinėse organizacijose, 2004 m. įstojusi į NATO ir Europos Sąjungą. Sostinė Vilnius yra šios evoliucijos simbolis, derinantis į UNESCO sąrašą įtrauktą barokinį senamiestį su šiuolaikiniu dangoraižių siluetu, atspindinčiu šalies, kaip klestinčios Šiaurės Europos demokratijos, statusą.
Svarbūs faktai
- Lietuvių kalba yra viena seniausių gyvųjų kalbų pasaulyje, išlaikiusi daug archajiškų indoeuropiečių prokalbės bruožų, kurie buvo prarasti kitose šiuolaikinėse kalbose.
- Aukščiausia šalies vieta, Aukštojo kalnas, siekia 294 m (965 pėdas) virš jūros lygio, o žemiausia vieta yra Baltijos jūros pakrantė – 0 m (0 pėdų).
- Lietuva turi nedidelę 90 km (56 mylių) pakrantę palei Baltijos jūrą, kuri yra svarbus gintaro šaltinis; gintaras dažnai vadinamas „Baltijos auksu“ ir randamas išmestas į krantą.
- Kryžių kalnas, esantis netoli Šiaulių, yra unikali piligrimystės vieta su šimtais tūkstančių kryžių, simbolizuojančių nacionalinę tapatybę ir religinę ištvermę.
- Šalis užima 65 300 km² (25 212 kv. mylių) plotą, todėl yra didžiausia iš trijų Baltijos šalių pagal sausumos plotą.
Geografija
- Aukščiausias taškas
- Aukštojas Hill (294 m)
- Žemiausias taškas
- Baltic Sea (0 m)
- Kranto linija
- 90 km
Didieji miestai
Lietuva — didžiausi miestaiLietuva — tyrinėkite orų ir klimato duomenis miestuose
Klimatas ir orai
Žiūrėti visą klimato gidąVilnius mėnesio vidurkiai
| Mėnuo | Temp. | Jutiminė temperatūra | Lietus | Saulė | Drėgmė | Būsena | Išsami informacija |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Sausis | 1°C / -3°C | -4°C / -8°C | 15dienos (69 mm) Šlapias | 1.9h Prastas | 90% Labai tvanku | Prastas | Žiūrėti detales |
| Vasaris | 1°C / -3°C | -3°C / -8°C | 11dienos (46 mm) Šlapias | 4.4h Patenkinamas | 84% Drėgna | Prastas | Žiūrėti detales |
| Kovas | 7°C / -1°C | 3°C / -5°C | 8dienos (33 mm) Šlapias | 8h Geras | 73% Tvanku | Prastas | Žiūrėti detales |
| Balandis | 12°C / 3°C | 8°C / -1°C | 10dienos (48 mm) Šlapias | 9.6h Geras | 68% Tvanku | Patenkinamas | Žiūrėti detales |
| Gegužė | 16°C / 6°C | 14°C / 3°C | 12dienos (79 mm) Šlapias | 11.6h Puikus | 67% Tvanku | Patenkinamas | Žiūrėti detales |
| Birželis geriausias | 23°C / 12°C | 22°C / 11°C | 12dienos (73 mm) Šlapias | 13h Puikus | 71% Tvanku | Puikus | Žiūrėti detales |
| Liepa geriausias | 24°C / 14°C | 23°C / 13°C | 13dienos (111 mm) Šlapias | 12.2h Puikus | 72% Tvanku | Puikus | Žiūrėti detales |
| Rugpjūtis geriausias | 23°C / 13°C | 23°C / 13°C | 10dienos (82 mm) Šlapias | 11.1h Puikus | 75% Tvanku | Puikus | Žiūrėti detales |
| Rugsėjis geriausias | 19°C / 10°C | 17°C / 7°C | 7dienos (41 mm) Geras | 8.7h Geras | 78% Drėgna | Geras | Žiūrėti detales |
| Spalis | 11°C / 5°C | 8°C / 2°C | 13dienos (69 mm) Šlapias | 4.7h Patenkinamas | 86% Labai tvanku | Prastas | Žiūrėti detales |
| Lapkritis | 5°C / 1°C | 1°C / -3°C | 12dienos (54 mm) Šlapias | 2h Prastas | 91% Labai tvanku | Prastas | Žiūrėti detales |
| Gruodis | 1°C / -3°C | -4°C / -8°C | 13dienos (51 mm) Šlapias | 1.4h Prastas | 91% Labai tvanku | Prastas | Žiūrėti detales |
Temperatūra
Linijinė diagrama, rodanti mėnesio temperatūras. Saus.: 1°C / -3°C . Vas.: 1°C / -3°C . Kov.: 7°C / -1°C . Bal.: 12°C / 3°C . Geg.: 16°C / 6°C . Birž.: 23°C / 12°C . Liep.: 24°C / 14°C . Rugp.: 23°C / 13°C . Rugs.: 19°C / 10°C . Spal.: 11°C / 5°C . Lapkr.: 5°C / 1°C . Gruod.: 1°C / -3°C .
Krituliai
Stulpelinė diagrama, rodanti mėnesio kritulių kiekį. Saus.: 69 mm. Vas.: 46 mm. Kov.: 33 mm. Bal.: 48 mm. Geg.: 79 mm. Birž.: 73 mm. Liep.: 111 mm. Rugp.: 82 mm. Rugs.: 41 mm. Spal.: 69 mm. Lapkr.: 54 mm. Gruod.: 51 mm.
Dažniausiai užduodami klausimai
Lietuva — populiacija yra maždaug 2,9 mln. (2024).
Lietuva — sostinė yra Vilnius.
Lietuva — BVP vienam gyventojui yra $31 tūkst. (2024).
Lietuva — tikėtina gyvenimo trukmė yra 77,2 m. (2024).
Lietuva — užima 65 300 km² (25 212 kv. myl.).
Lietuva — šalis yra retai apgyvendinta, vidutiniškai 45 žm./km², žemiau pasaulio vidurkio (60).
Lietuva — gyventojų skaičius tolygiai auga po 0.6 % per metus, atitikdamas pasaulio vidurkį.
Lietuva — pagal BVP vienam gyventojui patenka į didelio BVP vienam gyventojui lygį su $31 tūkst.. Oficialios World Bank pajamų grupės naudoja Atlaso metodo BNP vienam gyventojui, todėl tai yra BVP pagrįstas palyginimas, o ne oficialus pajamų grupės pavadinimas.
Lietuva — registruojamas mažas tyčinių nužudymų lygis: 2.6 atvejo 100 000 gyventojų, žemiau pasaulio vidurkio.
Lietuva — oficiali kalba yra Lithuanian.
Lietuva — naudoja euro (€) kaip vienintelę oficialią valiutą.
Lietuva — geriausi mėnesiai aplankyti yra Birželis, Liepa, Rugpjūtis, Rugsėjis, remiantis sostinės klimato duomenimis.
Šiuo metu skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena apie 2,92 mln. žmonių. Remiantis naujausiais duomenimis, metinis gyventojų skaičiaus augimo tempas yra 0,58 %, o gyventojų tankis – apie 46,7 žm./km² (121 žm./kv. myliai). Maždaug 68,8 % gyventojų gyvena miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje.
Lietuva užima 80-ą vietą pasaulyje pagal bendrą nominalųjį BVP ir 55-ą vietą pasaulyje pagal BVP vienam gyventojui. Naujausi skaičiavimai rodo, kad BVP vienam gyventojui siekia 31 036 USD, o tai šaliai skiria 28-ą vietą Europoje ir 11-ą vietą tarp 12 Šiaurės Europos subregiono šalių. Ekonomika toliau auga 2,77 % metiniu tempu.
Lietuvoje išlieka labai aukštas suaugusiųjų raštingumo lygis – 99,8 %, o tai šiuo metu yra 12-a vieta pasaulyje. Šis aukštas išsilavinimo lygis yra šalies darbo jėgos pagrindas, padedantis pereiti prie aukštųjų technologijų sektorių, tokių kaip finansinės technologijos ir biotechnologijos. Švietimo sistema išlieka pagrindiniu nacionalinės plėtros prioritetu.
Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje yra apie 77,2 metų. Šis naujausias rodiklis šaliai skiria 82-ą vietą pasaulyje iš 215 valstybių ir teritorijų. Sveikatos apsaugos sistemos patobulinimai ir visuomenės sveikatos iniciatyvos prisidėjo prie stabilių gyvenimo trukmės tendencijų per pastaruosius kelis dešimtmečius.
Interneto naudojimas Lietuvoje yra labai dažnas – 89,2 % visų gyventojų yra aktyvūs interneto vartotojai. Pagal šį rodiklį šalis užima 68-ą vietą pasaulyje. Aukštas procentas atspindi stiprią Lietuvos skaitmeninę infrastruktūrą ir jos, kaip technologijų startuolių bei skaitmeninių paslaugų centro Baltijos regione, reputaciją.
Dabartinis nedarbo lygis Lietuvoje yra 6,73 %. Lyginant su kitomis valstybėmis, naujausias reitingas Lietuvai skiria 66-ą vietą pasaulyje pagal mažiausią nedarbą. Šis skaičius rodo santykinį Lietuvos darbo rinkos stabilumą, nepaisant pasaulinių ekonominių svyravimų ir regioninių pokyčių.
Numatomas 2026 m. Lietuvos gyventojų skaičius yra maždaug 2,9 milijono žmonių. Tai pagrįsta naujausiais oficialiais 2024 m. duomenimis (2 888 278 žmonės). Po dešimtmečius trukusio mažėjimo po dešimtojo dešimtmečio, gyventojų skaičius neseniai stabilizavosi ir pradėjo šiek tiek augti dėl teigiamų migracijos tendencijų, kurios atsveria mažą gimstamumą.
Lietuva šiuo metu užima 138-ąją vietą pasaulyje iš 215 šalių pagal gyventojų skaičių. Regioniniame kontekste ji užima 29-ąją vietą Europoje iš 47 ir 7-ąją vietą Šiaurės Europoje iš 12. Ji išlieka gausiausiai apgyvendinta iš trijų Baltijos tautų, lenkdama tiek Latviją, tiek Estiją.
Dabartinis numatomas Lietuvos gyventojų tankis yra 46,7 žmogaus viename km² (121 žmogus kv. mylioje). Pagal šį tankį šalis užima 157-ąją vietą pasaulyje iš 215. Nors sostinė Vilnius yra tankiai apgyvendinta, dideli šalies plotai išlieka kaimiški, su daug mažesne gyventojų koncentracija.
Lietuvos gyventojų skaičius šiuo metu auga 0,58% metiniu tempu. Nors mirčių skaičius kasmet viršija gimimų skaičių, reikšminga teigiama grynoji migracija pakeitė ankstesnę mažėjimo tendenciją. Šį augimą daugiausia lemia grįžtantys piliečiai ir didėjantis atvykstančių užsieniečių skaičius.
Naujausi oficialūs 2024 m. duomenys rodo, kad Lietuvos vaisingumo rodiklis yra 1,11 gimimo vienai moteriai. Tai gerokai mažiau už reprodukcijos lygį (2,1 vaiko vienai moteriai) ir yra vienas mažiausių rodiklių pasaulyje – pagal vaisingumą šalis užima 204-ąją vietą iš 215. Tai prisideda prie natūralaus gyventojų skaičiaus mažėjimo.
Remiantis naujausiais duomenimis, maždaug 68,8% Lietuvos gyventojų gyvena miestų vietovėse. Pagal urbanizaciją šalis užima 95-ąją vietą pasaulyje iš 215, o tai atspindi visuomenę, kuri vis labiau telkiasi didžiuosiuose miestų centruose dėl darbo ir paslaugų, o Vilnius yra pagrindinis šalies demografinis ir ekonominis variklis.
Visi rodikliai
Lietuva — tyrinėkite duomenis pagal daugiau nei 50 rodiklių
Demografija
Ekonomika
- BVP (dabartiniais JAV doleriais)
- BVP vienam gyventojui
- BVP augimo tempas
- BVP vienam gyventojui (PGP)
- Infliacijos lygis (VKI)
- Nedarbo lygis
- BNP vienam gyventojui (Atlas)
- Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis
- Grynasis darbo užmokestis atskaičius mokesčius
- Mokesčių pleištas
- Prekyba (% nuo BVP)
- Valstybės skola (% nuo BVP)
- Skurdo lygis (2,15 $/diena)
- Gini indeksas
Sveikata
Švietimas
Aplinka
Kariuomenė ir saugumas
Infrastruktūra
Energija
Geografija
Paskutinį kartą atnaujinta: