Serbija

Serbija — populiacija yra maždaug 6,5 mln. (2024).

Serbija — sostinė yra Belgrade.

Serbija — BVP vienam gyventojui yra $14,8 tūkst. (2024).

Serbija — tikėtina gyvenimo trukmė yra 75,97 m. (2024).

Serbija — užima 77 589 km² (29 957 kv. myl.).

Serbija — šalis pasižymi vidutiniu gyventojų tankumu – 84 žm./km², artimu pasaulio vidurkiui (60).

Serbija — gyventojų skaičius mažėja po 0.6 % per metus — tai viena iš nedaugelio šalių, kurioje stebimas nuolatinis mažėjimas.

Serbija — pagal BVP vienam gyventojui patenka į didelio BVP vienam gyventojui lygį su $14,8 tūkst.. Oficialios World Bank pajamų grupės naudoja Atlaso metodo BNP vienam gyventojui, todėl tai yra BVP pagrįstas palyginimas, o ne oficialus pajamų grupės pavadinimas.

Serbija — registruojamas mažas tyčinių nužudymų lygis: 1.3 atvejo 100 000 gyventojų, žemiau pasaulio vidurkio.

Serbija — oficiali kalba yra Serbian.

Serbija — naudoja Serbian dinar (дин.) kaip vienintelę oficialią valiutą.

Serbija — geriausi mėnesiai aplankyti yra Gegužė, Birželis, Liepa, Rugpjūtis, Rugsėjis, remiantis sostinės klimato duomenimis.

Dabartiniais skaičiavimais, Serbijoje gyvena apie 6,51 mln. žmonių. Pagal šį rodiklį šalis užima 109 vietą pasaulyje ir 2 vietą Pietryčių Europos subregione. Pastaruoju metu gyventojų skaičius šiek tiek mažėjo (0,56 % per metus), nes migracija į tokius miestus kaip Belgradas išlieka vyraujanti demografinė tendencija.

Remiantis naujausiais vertinimais, Serbijos BVP vienam gyventojui siekia 14 781 USD. Pagal šį rodiklį šalis užima 88-ą vietą pasaulyje ir 39-ą vietą iš 46 Europos šalių. Šiuo metu ekonomiką palaiko spartus 3,95% metinis augimo tempas, o bendras BVP užima 77-ą vietą pasaulyje.

Suaugusiųjų raštingumo lygis Serbijoje siekia 99,34%, o tai yra vienas aukščiausių rodiklių pasaulyje (24-oji vieta). Toks išsilavinimo lygis atspindi visapusišką valstybinio švietimo sistemą. Šalis ir toliau teikia pirmenybę aukštajam mokslui bei techniniam mokymui, kad palaikytų modernėjančią darbo jėgą ir augantį technologijų sektorių.

Naujausi duomenys rodo, kad internetu naudojasi 87,69% Serbijos gyventojų, o pagal skaitmeninį ryšį šalis užima 75-ą vietą pasaulyje. Toks didelis interneto skverbties lygis skatina gyvybingą skaitmeninę ekonomiką ir platų priėjimą prie internetinių vyriausybės paslaugų. Dauguma vartotojų gyvena miestuose, kuriuose įsikūrę apie 62% visų gyventojų.

Nedarbo lygis Serbijoje šiuo metu siekia 7,123%, o tai šaliai suteikia 61-ą vietą pasaulyje (reitinguojant nuo mažiausio nedarbo). Šiam rodikliui įtakos turėjo stabilus pramonės augimas ir padidėjusios tiesioginės užsienio investicijos į gamybą. Vyriausybė toliau telkiasi į darbo rinkos reformas, kad dar labiau integruotų darbo jėgą į regiono ekonomiką.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Serbijoje yra 75,97 metų, o tai šaliai suteikia 98-ą vietą pasaulyje. Šis skaičius atspindi bendrus sveikatos standartus ir nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos efektyvumą šioje parlamentinėje respublikoje. Rodiklis išlieka konkurencingas Pietryčių Europos subregione, nors ir šiek tiek atsilieka nuo Vakarų Europos šalių vidurkio.

Prognozuojama, kad 2026 m. Serbijoje gyvens apie 6,51 mln. žmonių. Šis skaičius pagrįstas dabartine prognoze pagal naujausius oficialius 2024 m. duomenis, kai buvo užregistruoti 6 586 476 gyventojai. Gyventojų skaičius nuolat mažėja dėl mažo gimstamumo ir didelės emigracijos į kitas šalis derinio.

Serbija šiuo metu užima 109-ąją vietą pasaulyje iš 215 šalių ir teritorijų. Regioniniu mastu tai yra 20-oji pagal gyventojų skaičių Europos šalis ir 2-oji Pietryčių Europoje. Ši pozicija atspindi vidutinio dydžio Europos valstybės statusą, kuri šiuo metu išgyvena demografinio susitraukimo laikotarpį.

Dabartinis apskaičiuotas Serbijos gyventojų tankis yra 77,5 žmogaus 1 km² (200,7 kv. myliai). Pagal šį rodiklį šalis užima 123-ąją vietą pasaulyje ir 30-ąją Europoje. Gyventojai pasiskirstę netolygiai: didžiausia koncentracija yra Belgrade ir aplinkinėse šiaurinėse lygumose.

Serbijos gyventojų skaičius šiuo metu mažėja, metinis augimo tempas siekia -0,56 %. Šį mažėjimą lemia natūralus sumažėjimas – kasdien miršta maždaug 100 žmonių daugiau nei gimsta. Ši tendencija išlieka pastovi pastaruosius kelis dešimtmečius dėl mažo vaisingumo ir emigracijos.

Naujausi duomenys rodo, kad Serbijoje vaisingumo rodiklis yra 1,64 gimimo vienai moteriai. Tai nesiekia 2,1 reprodukcijos lygio, o tai prisideda prie gyventojų senėjimo ir bendro demografinio nuosmukio. Šis rodiklis panašus į daugelio kitų Pietų ir Rytų Europos šalių, susiduriančių su panašiais demografiniais iššūkiais.

Remiantis naujausiais vertinimais, apie 62,4 % Serbijos gyventojų gyvena miestuose. Šalyje stebimas ilgalaikis poslinkis nuo kaimo, žemės ūkio gyvenimo būdo link miestų centrų. Sostinė Belgradas išlieka pagrindine vidinės migracijos kryptimi, būdamas šalies ekonomine ir kultūrine širdimi.